hinzlex

Dažnu atveju skolininkai, iš kurių yra priverstinai išieškomos piniginės sumos pasitelkiant antstolį, susiduria su klausimais kaip ir kokia tvarka antstolis gali daryti atskaitymus iš skolininko gaunamų pajamų bei ar įstatymų leidėjas yra numatęs minimalias sumas bei pajamų rūšis, nuo kurių atskaitymai iš skolininko gaunamų piniginių lėšų kreditoriaus naudai negali būti daromi? Atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Daumantė Hinz. Straipsnį skaitykite Delfi Plius

Kalbant apie priverstinio išieškojimo procedūrą, įprastai išieškojimas gali būti nukreiptas į visą skolininko turtą, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Tokiomis išimtimis įstatymų leidėjas siekia apsaugoti esminius skolininko ir su juo gyvenančių asmenų (šeimos narių) poreikius bei interesus.

 

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto (įskaitant pinigines lėšas) nuostatos reglamentuo- jamos LR Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 662–674 straipsniuose. Teisės aktai suteikia galimybę skolininkui išvengti išieškojimo iš turto vykdant pinigų išieškojimą, jei skolininkas pateikia įrodymus antstoliui, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius, o vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, per 18 mėnesių, darant teisės aktuose nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. 
LR teisės aktuose yra aiškiai numatyta tvarka, kaip ir kokiu būdu turėtų būti vykdoma priverstinė piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko procedūra per antstolį ir kokio dydžio išskaitymai galimi. Darant išskaitas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, svarbu įvertinti skolininko pajamų rūšį bei pagrindą, nuo kurio apskaičiuojamas išskaitų dydis.
 
Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų gali būti išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant įstatymuose nurodyto dydžio išskaitas. Tiesa, įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs sąvokos „kitos pajamos“, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) praktikoje yra nurodęs, jog šioms pajamoms turi būti taikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta pajamų sąvoka.
 
Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, iš kokio pobūdžio skolininko lėšų antstolis gali daryti išskaitymus kreditoriaus naudai: išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, kuris nuo 2023 metų sausio mėnesio pradžios yra 840 EUR neatskaičius mokesčių, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų. 
 
Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų.
Pažymėtina, jog išskaitymai negali būti vykdomi iš šių sumų: 
  1. Kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ar kitų kompensacijų, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
  2. sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
  3. motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų;
  4. išmokų vaikams, mokamos pagal LR išmokų vaikams įstatymą;
  5. laidojimo pašalpos;
  6. išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir LR Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;
  7. socialinio draudimo našlaičių pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos, mokamos pagal LR Socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinės našlaičių pensijos, mokamos pagal LR Valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos, mokamos pagal LR Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinės signataro našlaičių rentos, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinės rentos;
  8. išeitinių išmokų, išskyrus CPK numatytus atvejus. 
  9. laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, su CPK numatytais ribojimais;
  10. vienišo asmens išmokos, mokamos pagal LR Vienišo asmens išmokos įstatymą.
Reikėtų paminėti, jog išskaitų dydis iš skolininko pajamų taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies. Tuo atveju, jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma 30 proc. pajamų.
 
Jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, jis turi galimybę pasinaudoti įstatymuose numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog skoloms padengti išskaitomos 20 proc., 30 proc. ar 50 proc. pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų dalies, likusios sumokėjus mokesčius.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais nustatyta neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (toliau – MVPD) – tai rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro įsakymu 2023 metais MVPD siekia 354 eurus, vadinasi kreditorius negali nukreipti išieškojimo į skolininko pajamas, gaunamoms per vieną kalendorinį mėnesį, mažesnes nei MVPD suma.
 
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog MVPD nėra taikoma kai vykdomas išieškojimas iš skolininko lėšų pas trečiuosius asmenis (įskaitant atvejus, kai išskaitas iš skolininkui priskaičiuotų lėšų atlieka darbdaviai, Sodra ar kitos institucijos).
 
Taigi apibendrinant atsakymą į skaitytojo klausimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar vykdomas išieškojimas iš skolininko lėšų pas trečiuosius asmenis, tuomet tokiu atveju MVPD gali būti netaikomas, tačiau bet kokiu atveju, išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų su LR teisės aktuose numatytomis išimtimis.