Būsto šildymo išlaidų kompensacijas reglamentuoja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – PSPNGĮ). Šis teisės aktas yra nuolatos keičiamas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra aktuali 2023-2024 metų šildymo sezonui. Reikėtų paminėti ir tai, jog kompensacijos mokamos ne tik už patirtas šildymo išlaidas, bet ir patirtas išlaidas už geriamąjį vandenį bei karštą vandenį.

 

Kas turi teisę į socialinę pašalpą arba kitaip vadinamą šildymo išlaidų kompensaciją? 

Aukščiau nurodytame teisės akte yra numatyti keli kriterijai asmenims, pretenduojantiems gauti kompensaciją už šildymo, geriamo bei karšto vandens išlaidas:

1.     Siekiantys gauti kompensaciją asmenys turi būti:

a.     nepasiturintys – jų pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 157 Eur (toliau – VRP);

arba

     b.     gyventojai su vidutinėmis pajamomis – SODRA duomenimis, 2023 metais vidutinis šalies darbo užmokestis buvo 1684,90 EUR.

      2.       kurie kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka bent vieną iš reikalavimų, t.y. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų turi: 

a.                  dirbti ar mokytis;

b.          būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba gauti bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas ar kreipėsi dėl pensijos skyrimo;

c.                įsiregistravę valstybės įdarbinimo tarnyboje (pvz., Užimtumo tarnyba arba Darbo birža), jei darbingo amžiaus asmenys nedirba;

d.                   slaugantys kartu gyvenantį kitą asmenį bei šiam asmeniui mokama slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, ar suteiktas globėjo arba rūpintojo statusas;

e.            gydytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ne trumpiau kaip vieną mėnesį arba turėti ne trumpesniam kaip mėnesio laikotarpiui išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą;

f.       asmuo yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

g.                 auginantys vaiką ar įvaikį iki 3 metų, auginantys pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką ar įvaikį iki 8 metų, auginantys ikimokyklinio amžiaus atžalą, kuri nelanko švietimo įstaigos dėl vietų stygiaus ar asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos;

h.               vienintelis tėvas arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko iki 8 metų amžiaus, yra ūkininkas ir ūkininkauja ne mažesniame kaip 2 ha žemės plote;

i.          vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų, kurie: mokosi, dirba, yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, yra neįgalūs, laukiasi (nėštumo metu), augina savo vaiką;

j.               vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

 

Na, o papildomos sąlygos, be aukščiau nurodytų, yra taikomos ir šiai asmenų grupei: nesusituokusiems, išsiskyrusiems, teismo sprendimu skyriumi gyvenantiems sutuoktiniams ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus iki 18 metų:

1.     kai yra sudaryta sutartis dėl auginamo vaiko/įvaikio išlaikymo arba teismas tokį išlaikymą priteisia;

2.     jei vyksta teisminis procesas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, įskaitant tėvystės nustatymą;

3.     nesant aukščiau nurodytų aplinkybių bei tai patvirtinančių dokumentų, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą – tokiu atveju kompensaciją gauna ir vaiko mama.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą vandenį ar geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą, jei įsiskolinę už paslaugas žmonės nori gauti kompensaciją.

 

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

 

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

 

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

 

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

Įprastai kompensacija skiriama 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos. Jei prašymas dėl kompensacijos teikiamas praėjus šildymo sezonui arba jo metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui ir jos gali būti mokamos nuo šildymo sezono pradžios, jeigu besikreipiantys asmenys turi teisę gauti kompensacijas, kai nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeimyninė padėtis, pajamos ir turtas. Teisės aktai gali numatyti ir trumpesnį nei 3 mėnesių kompensacijos skyrimą.

 

Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų asmenys turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje deklaruota asmenų gyvenamoji vieta arba kurioje faktiškai gyvena. Nuomos atveju reikėtų kreiptis į tą savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas. 

Prašymą dėl kompensacijos galima pateikti ir elektroniniu būdu Socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS), įvedus adresą https://spis.lt bei užpildžius elektroninio prašymo anketas. Šiame tinklalapyje pateikiama ir skaičiuoklė, kurios pagalba galima apskaičiuoti preliminarų kompensacijos dydį. 

 

Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti:

1.     asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2.     prašymą piniginei socialinei paramai gauti;

3.     Pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų;

4.     Kai būstas šildomas ne centralizuotai, o pasitelkiamas kitas šildymo būdas, gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo rūšį bei įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus ir pan.).

5.     Šildant būstą kietuoju kuru, neprivaloma pateikti kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Taigi apibendrinant atsakymą į skaitytojo klausimą, paminėtina, jog kompensacija už šildymą suteikiama nepriklausomai nuo būsto šildymo tipo, o senatvės pensininkai turi teisę į kompensaciją 2023-2024 metų šildymo sezonui nepriklausomai nuo vietos, kurioje gyvena, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.

 Na, o apytikslį šildymo kompensacijos dydį galima būtų sužinoti pasitelkus SPIS skaičiuoklę tinklalapyje https://spis.lt .

 Čia reikėtų atkreipti dėmesį, jog kompensuojamas šildomo būsto plotas dviems senatvės pensininkams, gaunantiems dvi vidutines senatvės pensijas turint būtinąjį stažą, kurių dydis yra 1150 EUR per mėnesį, yra maksimaliai 50 kv.m, t.y. už tokio ploto šildymą ir ne daugiau atlygina valstybė. Pagal preliminarius duomenis, dviejų pensinio amžiaus žmonių šeima pagal aukščiau nurodytas pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) neturėtų mokėti daugiau kaip 52,20 EUR, na o išlaidos, viršijančios šią sumą per mėnesį, dviems senatvės pensininkams yra 100 procentų kompensuojamos.