hinzlex
Paslaugų teikėjai vartotojams siūlo įvairaus pobūdžio paslaugas, kurių teikimui dažnu atveju reikia sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Vartotojams dėl tokių sutarčių turinio kyla daugybė klausimų: kaip vertinti paslaugų teikimo sutarties sąlygas ir ar jos yra sąžiningos jo atžvilgiu, kokie įsipareigojimai vartotojui atsiranda ir pan. Ką reikia žinoti paslaugų gavėjui apie tokių sutarčių ypatybes, kada galima keisti šalių sulygtas paslaugų teikimo sąlygas bei tokias sutartis nutraukti be kitos šalies sutikimo, atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Daumantė Hinz. Straipsnį skaitykite Delfi Plius
Visos esminės paslaugų teikimo sąlygos įprastai yra apibrėžiamos paslaugų teikėjo pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje. Taigi į ką reikėtų atkreipti dėmesį sudarant paslaugų teikimo sutartis ir ką reikia žinoti paslaugų gavėjui?
Pažymėtina, jog vartotojui yra ypač svarbu perskaityti ir tiksliai suprasti visas paslaugų teikimo sutarties sąlygas, kurios paslaugų teikėjo turi būti pateiktos paprastai bei aiškiai, kad vartotojui būtų lengva jas suprasti.
Paslaugų teikimo sutarčių galiojimo terminas
 
Paslaugų teikimo sutartys gali būti terminuotos bei neterminuotos.
Terminuotos paslaugų teikimo sutartys yra sudaromos konkrečiam sutartyje nurodytam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paslaugų teikėjas tokiu atveju gali numatyti ne tik paslaugų teikimo laikotarpį, bet ir minimalų paslaugų teikimo laikotarpį, kuriam pasibaigus ne visuomet baigiasi ir paslaugų teikimo sutarties galiojimas, t. y., jei paslaugų sutartyje yra numatytas minimalus paslaugų naudojimo laikotarpis, kuriuo vartotojas prisiima įsipareigojimus naudotis paslaugomis, pastarajam pasibaigus, nebūtinai reiškia, jog nutrūksta vartotojo pareiga toliau naudoti teikiamas paslaugas, kol nesibaigia paslaugų teikimo sutartis.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių reikia ypatingai gerai išanalizuoti paslaugų teikimo sąlygas, nurodytas sutartyje bei atidžiai įvertinti, kokio pobūdžio paslaugų teikimo terminas įvardintas, kadangi paslaugų teikėjai nevengia sutartyse minimalų paslaugų naudojimo terminą susieti su laikotarpiu, kuriuo vartotojui siūlomos tam tikros nuolaidos ar išlygos, o likusiu paslaugų teikimo laikotarpiu iki sutarties pabaigos vartotojui siūloma mokėti didesnį paslaugų teikimo mokestį. Taigi akivaizdu, jog bendra paslaugų teikimo kaina tokiu atveju būna didesnė nei nurodyta minimaliuoju paslaugų teikimo laikotarpiu, nes šiam pasibaigus, sutartis nesibaigia iki joje nurodyto sutarties pabaigos termino.
 
Tuo tarpu neterminuotos paslaugų teikimo sutartys yra sudaromos neapibrėžtam laiko tarpui ir nutrūksta tik tuomet, kai vartotojas arba paslaugų teikėjas sutartyje numatytomis sąlygomis tokią sutartį nutraukia arba ją pakeičia.
Paslaugų teikimo sutarčių sąlygos bei jų keitimo/nutraukimo galimybės
 
Vartotojai turėtų žinoti, jog paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas tinkamai, kokybiškas bei laiku, o pastarajam nesilaikant minėtos pareigos, vartotojas privalo informuoti paslaugų teikėją apie kilusius nesklandumus naudojantis paslaugomis ar esamus paslaugų teikimo sutrikimus. Vartotojui nepateikus pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės, pastarasis praranda galimybę pabaigti paslaugų teikimo sutartį dėl netinkamos paslaugų kokybės. Taip pat paslaugų teikėjas privalo bendradarbiauti su paslaugų gavėju. Jei paslaugų sutartis nenumato kitaip, paslaugų teikėjas negali vienašališkai keisti paslaugų teikimo sutarties sąlygų, t. y. prieš tai tokios galimybės neaptaręs su vartotoju bei negavęs pastarojo sutikimo. 
Paslaugų teikimo sutartys gali būti keičiamos bei nutraukiamos:
Šalių susitarimu;
Sutartyje nurodytais atvejais bei būdais;
Vienašališkai pakeisti paslaugų teikimo sutartį paslaugų teikėjas gali tokiu atveju, jei tokia galimybė aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta paslaugų teikimo sutartyje bei tokiu būdu, kaip nurodyta paslaugų teikimo sutartyje.
 
Tuo tarpu vienašališkai nutraukti sutartį paslaugų teikėjas gali tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius.
 
Paslaugų gavėjas paslaugų teikimo sutartį gali nutraukti savo iniciatyva be paslaugų teikėjo kaltės, o tokią galimybę pastarajam garantuoja LR Civilinis kodeksas, kurio 6.721 str. numato, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Tai reiškia, jog po sutarties nutraukimo vartotojas privalo sumokėti už paslaugas, kurios buvo realiai suteiktos, bei grąžinti paslaugų teikėjui suteiktų nuolaidų ar dovanų pinigais ar daiktais vertę.
Bet kokiu atveju vartotojai turėtų žinoti, jog paslaugos jiems gali būti teikiamos tik esant jų sutikimui tai daryti ir jokiu būdu teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį negali būti ribojama.
Na, o tokiu atveju, jei paslaugų teikėjas keičia sutarties sąlygas jas blogindamas vartotojo sąskaita, t. y. didina paslaugų kainą ar mažina teikiamų paslaugų apimtis ir panašiai, vartotojas paslaugų teikimo sutartį gali nutraukti ir nemokėdamas paslaugų teikėjui suteiktų nuolaidų ar dovanų kompensacijos.
Vartotojo pažeistų teisių gynimo būdai
 
Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą.
 
Taigi LR teisės aktai numato galimybę vartotojui pažeistas jo teises bei teisėtus interesus ginti kreipiantis į neteisminio sprendimo subjektą, pvz., Valstybinę vartotojų teisių apsaugos
tarnybą, pastarajai pateikiant prašymą. Pažeistos vartotojų teisės taip pat gali būti ginamos Ryšių reguliavimo tarnyboje, kilus ginčams dėl elektroninių ryšių ar pašto paslaugų teikimo, taip pat Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kilus ginčui dėl energijos vartojimo sutarčių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog pirmiausia vartotojas turi kreiptis į paslaugų teikėją, nurodydamas esamus paslaugų teikimo ar paslaugų sutarties vykdymo pažeidimus, o paslaugų teikėjui nepašalinus neteisėtų veiksmų, pažeistos vartotojo teisės ar teisėti interesai gali būti ginami kreipiantis į vieną iš aukščiau nurodytųneteisminio sprendimo subjektų, priklausomai nuo vartojimo sutarties pobūdžio. Na, ir jei vartojo netenkina vienos iš aukščiau nurodytų tarnybų sprendimas, vartotojas visuomet pažeistas teises gali ginti teisme.