– Visas santuokoje sutuoktinių įgytas turtas, jei sutuoktiniai nesudaro kitokio susitarimo (vedybų sutarties), pripažįstamas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įskaitant visus kilnojamus bei nekilnojamus daiktus, darbo užmokestį bei kitokias pajamas, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, pavyzdžiui, konkrečiam sutuoktiniui dovanotas turtas, paveldėtas turtas ir kita.
Tokiu turtu sutuoktiniai disponuoja bendru susitarimu, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių turimose banko sąskaitose yra laikomipinigai, ir sutuoktinis negali varžyti kito sutuoktinio teisės disponuoti tokiomis lėšomis be kito sutuoktinio sutikimo.
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, todėl nei vienas iš sutuoktinių negali riboti kito sutuoktinio teisės disponuoti bendrais pinigais, nors jie yra jo asmeninėje banko sąskaitoje. Vienašališkai, t. y. be kito sutuoktinio sutikimo, galima priimti tik tokius sprendimus ir atlikti tokias pinigines operacijas, kai pinigai naudojami šeimos poreikiams tenkinti, pvz., mokėti komunalinius mokesčius už šeimos būstą ar vaikų ugdymo mokesčius ir pan.
Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t.y. jei sutuoktinis nori įrodyti, jog turtas, įgytas santuokoje priklauso jam asmeniškai, pastarasis turi pateikti teismui tokią informaciją patvirtinančius duomenis, priešingu atveju visas santuokoje įgytas turtas bus laikomas bendru.
Teisės aktai taip pat numato išimtis, kada turtas, net ir įgytas santuokos metu, netampa sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, tačiau lieka sutuoktinio, gavusio konkretų turtą, asmenine nuosavybe (pavyzdžiui, sutuoktinio paveldėtas turtas).
Kalbant apie pinigines lėšas, asmeniniu turtu būtų laikomi konkretaus sutuoktinio paveldėti arba jam padovanoti pinigai, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; lėšos, reikalingos asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas, skirtas verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Taigi pinigai, gauti už santuokos metu įgytą bei parduotą nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestis ir pan., taip pat tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir jie nepatenka į Civiliniame kodekse nurodytas išimtis, susijusias su asmenine sutuoktinio nuosavybės teise. Sutuoktinis, kurio banko sąskaitoje yra bendri pinigai, gali šiuos pinigus panaudoti tik pritarus kitam sutuoktiniui pinigus panaudoti konkrečiu būdu, išskyrus atvejus, kai pinigai naudojami šeimos poreikių tenkinimui (tokiu atveju kito sutuoktinio sutikimas diponuoti bendromis lėšomis nėra reikalingas), t.y. sutuoktinis, kurio sąskaitoje yra bendri pinigai negali riboti kito sutuoktinio teisės priimti sprendimą dėl bendrų lėšų panaudojimo galimybių, kadangi sutuoktiniai turi vienodas teises į tokių lėšų panaudojimą, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Civiliniame kodekse yra numatyta galimybė sutuoktiniui įgalioti kitą sutuoktinį savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. bendrą turtą, ar disponuoti tokiu turtu, bet jei tokio įgaliojimo, kuris turi būti rašytinis, sutuoktinis nesuteikia, kitas sutuoktinis vienašališkai negali priimti jokių sprendimų, susijusių su bendru sutuoktinių turtu.
Šalims nusprendus nutraukti santuoką, visas šalių turtas, įgytas bendrąja jungtine nuosavybe, paprastai padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kada yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo.
Sutuoktiniai gali ir susitarti, kaip nutraukiant santuoką bus dalijamas bendrąja jungtine nuosavybe turimas turtas , bet jei tokio susitarimo sutuoktiniai nesudaro, tada reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo bei teisinių pasekmių nustatymo (įskaitant ir turimų pinigų padalijimą).
Teisės aktai taip pat numato garantijas sutuoktiniui, kuris neturi tiesioginės galimybės disponuoti bendru turtu, pvz., pinigais, kai bendri pinigai yra sutuoktinio asmeninėje banko sąskaitoje. Jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir tai daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Vadinasi, jei sutuoktinis švaisto bendras lėšas ar kitaip pažeidžia kito sutuoktinio turtines teises, ištuokos atveju nukentėjęs sutuoktinis gali reikalauti kilusios žalos atlyginimo iš neatsakingai besielgiančio sutuoktinio asmeninio turto.
Apibendrinant skaitytojos situaciją, svarbu pažymėti, jog už santuokoje įgytos sodybos pardavimą, jei ji buvo pirkta santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų (išskyrus atvejus, kai aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmenine nuosavybe), gauti pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, šalims norint nutraukti santuoką, už tokios sodybos pardavimą gauti pinigai yra dalintini pusiau sutuoktiniams, jei nėra įstatyme numatytų išimčių, nurodytų aukščiau. Taigi skaitytoja turi teisę į pusę už sodybą gautų pinigų, o jei sutuoktinis jų neturi, pastarasis turėtų sumokėti kompensaciją sutuoktinei iš savo asmeninio turto dalies.
