Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog visiškai nesvarbu, ar automobilio remontą atliekantis servisas bei paslaugos užsakovas sudaro remonto darbų atlikimo sutartį raštu, ar ne, kadangi įstatymai numato galimybę tokią sutartį sudaryti tiek raštu, tiek ir žodžiu, t. y. konkliudentiniais veiksmais – paslaugos gavėjui palikus automobilį remontui, o paslaugos teikėjui, t. y. autoservisui, jį priėmus remontuoti.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos yra patvirtinusi Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog pastarasis teisės aktas nustos galioti 2024 metų gegužės 1 d.

Apraše nurodyta, jog remontą atliekanti įmonė privalo:

·       suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti remonto paslaugą ir tuomet užpildyti remonto paslaugų paraišką. Taigi akcentuotina: nors ir nėra privalomos rašytinės sutarties reikalavimo, tačiau remonto darbus atliekančios įmonės atstovas visais atvejais privalo raštu supildyti paraišką apie pageidaujamus remonto darbus.

·       Nurodyti informaciją, kaip yra nustatoma galutinė remonto darbų kaina.

·       Atlyginti automobilio savininkui žalą, jei tokia padaryta remonto darbų atlikimo metu, pvz., pusę metų neturėti galimybės eksplotuoti automobilį galimai sąlygoja tam tikros žalos atsiradimą.

·       Transporto priemonės remontą atlikti, vadovaujantis gamintojo nustatytais bei remontą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

Apraše taip pat nurodyta, kokia privaloma informacija turi būti pateikiama remonto paslaugos užsakymo paraiškoje, kurioje be kitos privalomos informacijos turėtų būti nurodyta užsakymo priėmimo data bei numatomas darbų įvykdymo terminas. Taigi remontą atliekantis asmuo turi pareigą raštu pateikti paslaugos gavėjui aukščiau nurodytą informaciją. Na, o automobilį palikus remontui, papildomai turi būti supildomas automobilio priėmimo – perdavimo aktas, kurį taip pat pateikti privalo remontą atliekantis paslaugų teikėjas.

Skaitytoja nurodė, jog jos atveju remontą atliekantis paslaugų tiekėjas apskritai nepildė jokių dokumentų, todėl akivaizdu, jog, priimdamas automobilį remontui, paslaugų tiekėjas nesilaikė LR teisės aktų reikalavimų, o tokie pastarojo veiksmai yra neteisėti. Be kita ko, preliminarus automobilio remonto terminas turi būti nurodomas automobilio valdytojui dar prieš pradedant automobilio remontą ir remontą atliekantis asmuo privalo tokio termino laikytis.

Taigi, šiuo atveju, skaitytoja turi teisę pareikšti pretenziją remontą atliekančiam asmeniui dėl netinkamos remonto paslaugos teikimo tvarkos: pretenzija turėtų būti teikiama raštu automobilio savininkei žinomais paslaugos teikėjo adresais arba pateikiant fiziškai paslaugos teikėjui ir pretenzijoje turėtų būti nurodytas skaitytojos reikalavimo pagrindas. Apraše skaitytojai suteikta galimybė keisti nurodymus paslaugos teikėjui: 

·       reikalauti nutraukti remonto darbus, jei remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti numatytų darbų, 

·       nemokėti už remonto paslaugą, suteiktą be jos sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai  įforminta užsakymo paraiška (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys), jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų, 

·        jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.

Aprašo nuostatų vykdymo kontrolę vykdo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcijos) pareigūnai, kurie gali atlikti techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens patikrinimą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, jei paslaugos gavėjas praneša Inspekcijai apie galimą Aprašo nuostatų pažeidimą. Taigi Aprašo nuostatų nevykdančiam remontą atliekančiam asmeniui gali grėsti administracinė atsakomybė už įstatymų nesilaikymą.

Kur kreiptis dėl savo teisių gynimo?

Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau VVTAT) skelbia visą aktualią informaciją dėl netinkamo paslaugų teikimo ir ką daryti vartotojui, gavusiam netinkamą paslaugą. Šią informaciją galima rasti VVTAT tinklalapyje vvtat.lt, kur galima pateikti elektroninį prašymą dėl skundo nagrinėjimo inicijavimo.

Reikėtų paminėti, jog pirmiausiai, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, reikia kreiptis rašytine pretenzija į paslaugos tiekėją, kuris privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu paslaugos teikėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies, arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Prašymas gali būti pateikiamas per Vartotojų teisių informacinę sistemą (VTIS) – www.vtis.lt.

VVTAT, išnagrinėjusi šalių ginčo esmę, gali priimti reikalavimą tenkinti, iš dalies tenkinti arba atmesti vartotojo prašymą. VVTAT nutarimas įsigalioja per 30 dienų, t. y. vartotojas su VVTAT nutarimu turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio nutarimo vykdymo, jei per aukščiau nurodytą terminą nei viena iš ginčo šalių nesikreipia į teismą. 

Be to, bet  kuris vartotojas, manantis, jog jo teisės buvo pažeistos, dėl to patyrė žalos, ar VVTAT nutarimas yra nepagrįstas, gali kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, jog vienai iš šalių pasikreipus į teismą, VVTAT nutarimas laikomas neįsigaliojusiu, o kreipimasis į teismą nėra laikomas VVTAT nutarimo apskundimu. Pažymėtina ir tai, kad šis ikiteisminis ginčo sprendimo būdas nėra šalims privalomas, t. y. vartotojas, patyręs žalos dėl neteisėtų paslaugų teikėjo veiksmų, dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tiesiai į teismą, tik tokiam kreipimuisi yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuriam suėjus, šiuo pagrindu ieškinys gali būti teismo atmestas.