Perkant arba parduodant naudotą daiktą, tokį kaip automobilis, pirkėjui visuomet kyla rizika nusipirkti netinkamos kokybės daiktą, ypač jei daikto trūkumai atsiranda po pirkimo momento. Tuomet pirkėjui kyla klausimas, kokiu būdu pastarasis gali apginti pažeistas savo teises ir kokia atsakomybė taikytina nesąžiningam pardavėjui. Atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Daumantė Hinz. Straipsnį skaitykite Delfi Plius
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nurodo, jog pardavėjas, parduodamas naudotą automobilį pirkėjui, privalo jį perduoti techniškai tvarkingą, kad pastarąjį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Neretai papuola atvejų, kuomet nupirktas naudotas automobilis iš pirmo žvilgsnio atrodo techniškai tvarkingas, tačiau netrukus pastebimi automobilio defektai, trukdantys jį naudoti pagal paskirtį.
Ką parduodant naudotą automobilį reikėtų žinoti pardavėjui? 

Pirmiausiai pažymėtina, jog parduodant naudotą automobilį šalys privalo sudaryti rašytinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje turėtų būti nurodyta: pirkėjo bei pardavėjo vardai, pavardės, asmens kodai arba gimimo data, jei asmens kodas asmeniui nėra suteiktas, elektroninio pašto adresai, telefonai, sutarties sudarymo data, automobilio markė bei modelis, valstybiniai numeriai, identifikacinis numeris, pardavimo kaina, informacija ar automobilis turi galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, automobilio rida bei automobilio pirkimo – pardavimo metu pastebėti automobilio techniniai trūkumai. Įstatymai numato, jog pardavėjas pirkėjui turi perduoti automobilį, kurio būklė atitinka automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą būklę, t.y. pardavėjas atsako už automobilio defektus, kurie atsirado iki automobilio perdavimo pirkėjui momento arba tokie defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilioperdavimo pirkėjui momento, jei tokie defektai nebuvo nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, išskyrus natūralų automobilio nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog pardavėjas yra atsakingas net ir už tuos automobilio defektus, kurie nebuvo žinomi ir pačiam pardavėjui iki automobilio pardavimo momento, tačiau iki šio momento jau egzistavo. Taigi pardavėjas, siekdamas išvengti galimų pirkėjo pretenzijų dėl parduodamos transporto priemonės atsiradusių gedimų po automobilio pirkimo – pardavimo momento, turėtų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti:

· visus jam žinomus automobilio defektus;

· automobilio ridą;

· buvusius automobilio apgadinimus ar autoįvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, išskyrus natūralų automobilio nusidėvėjimą bei dėl to atsiradusius gedimus;

· pavyzdinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį galima rasti VĮ Regitra tinklalapyje.

 

Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutartyje nurodytassąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų automobilio trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį, arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tokius trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų automobilio pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Kai pardavėjas garantuoja automobilio kokybę, jis atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po automobilio perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Ką reikėtų žinoti pirkėjui?

LR teisės aktai gina pirkėjų pažeistas teises nuo nesąžiningų pardavėjų, jei pardavėjai sąmoningai nuslepia jiems žinomus parduodamos dėvėtos transporto priemonės defektus. Už paslėptus automobilio defektus po jo pardavimo atsakomybę neša Pardavėjas. Pirkėjas turi teisę reikalauti pardavėjo atlyginti automobilio remonto išlaidas arba grąžinti pirktą daiktą bei atgauti už jį sumokėtus pinigus, jei pardavėjas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė automobilio defektų, buvusių iki automobilio pirkimo – pardavimo momento, nes apie juos nežinojo, tačiau iki minėto momento tokie defektai jau egzistavo. Jeigu automobilio kokybė pirkimo – pardavimo sutartyje šalių neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės automobilį, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Laikoma, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią jo paskirtį.

Kaip elgtis pirkėjui, nusipirkusiam dėvėtą automobilį su esminiais trūkumais, kurie paaiškėjo po automobilio įsigijimo?

Jeigu parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės automobilį pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 

1)    kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 

2)    kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų automobilio gedimus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 

3)    grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, t.y., kai automobiliui nustatomas esminis gedimas, neleidžiantis jo naudoti pagal paskirtį.

Jei dėl paslėpto trūkumo automobilio negalima suremontuoti arba remontas viršija automobilio likutinę vertę, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti kitus pirkėjo patirtus nuostolius. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, t.y. pardavėjas negali numatyti sąlygos pirkimo – pardavimo sutartyje, jog neneša atsakomybės už parduodamo automobilio paslėptus trūkumus, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė automobilio trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko automobilį iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Bet kokiu atveju prieš parduodant ar įsigyjant automobilį patartina atlikti techninę automobilio patikrą, kurios metu nustatomi galimi automobilio defektai, tokiu būdu išvengiant galimų ginčų ateityje.