hinzlex
Pastaruoju metu populiarėja įvairios grožio procedūros, atliekant injekcijas į pasirinktas kūno vietas, tačiau jų rezultatai ne visada patenkina klientų lūkesčius. Ar tokiu atveju, kai grožio procedūra atlikta nekokybiškai, arba pasireiškia stiprus šalutinis poveikis, ir klientas kurį laiką negali dirbti, kosmetologas privalėtų atlyginti ne tik už gydymo išlaidas, bet ir negautas pajamas, atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Daumantė Hinz. Straipsnį skaitykite Delfi Plius
Grožio specialistai, neturintys slaugytojo ar gydytojo kvalifikacijos bei grožio injekcijoms atlikti reikalingos licencijos, gali vartotojui teikti šias grožio paslaugas: plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, paslaugas. Pažymėtina, jog grožio salonuose bei kosmetikos kabinetuose vis tik leidžiama teikti ir tam tikras invazines grožio paslaugas, dar vadinamas A kategorijos paslaugomis: tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro (kai karpomos nagų odelės) kitos invazinės grožio paslaugos, tačiau teikiant šias paslaugas klientas turi būti užregistruotas paslaugos teikimo kortelėje/žurnale, jam taip pat turi būti suteikta informacija apie riziką, susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą, apie atvejus, kai paslauga negali būti teikiama.
Šiuo metu LR teisės aktai numato tam tikrus reikalavimus asmenims, kurie suteikia paslaugas, susijusias su įvairiomis invazinėmis procedūromis, t. y. injekcijomis, į skirtingas kūno vietas, bei jų darbo vietoms. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) nurodo, jog dabar plačiai taikomas invazines grožio procedūras pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai: gydytojai dermatovenerologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai ar kiti gydytojai, o slaugytojai gali atlikti tam tikras procedūras, vykdydami gydytojų paskyrimus, kadangi tokių procedūrų atlikimas yra teisės aktų priskirtas asmens sveikatos priežiūros veiklai.
Šios paslaugos gali būti teikiamos tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją. Pažymėtina, jog informaciją apie asmenims suteiktas licencijas teikti invazines grožio paslaugas vartotojas gali gauti prisijungęs prie Akreditavimo tarnybos interneto svetainės adresu vaspvt.gov.lt ir patikrinęs sveikatos priežiūros specialistams išduodamų licencijų sąrašus, įvedant konkretų asmenį.
Nors invazinė grožio paslauga gali būti teikiama tik licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas turinčioje įmonėje ar įstaigoje, tačiau šiuo metu interneto platybėse įvairūs grožio salonai bei kosmetiniai kabinetai bei juose dirbantys asmenys siūlo įvairaus pobūdžio intervencinių bei kitokio pobūdžio paslaugų: deimantinė mikrodermabrazija, mezoterapija, hialurono ir botulino toksino injekcijos, tatuiruočių, randų šalinimas lazeriu, vakuuminis masažas, limfodrenažas ir kt., tačiau visos šios grožio procedūros negali būti teikiamos nei grožio salonuose, nei kosmetiniuose kabinetuose, kadangi tokią veiklą draudžia LR teisės aktai.
Asmenims, neteisėtai teikiantiems intervencines grožio paslaugas, kurių teikimui reikalingi specialūs leidimai, gresia ne tik piniginės baudos, bet ir laisvės atėmimas, priklausomai nuo pažeidimo masto. Taigi vienais atvejais nusižengęs asmuo gali gauti administracinę baudą nuo 390 Eur iki 1100 Eur, už pakartotinį nusižengimo atvejį – nuo 1040 Eur iki 2400 Eur, baudą skyrusi įstaiga papildomai privalo skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Kitais atvejais, kai padarytas pažeidimas yra didesnio masto, pvz., padarytas sveikatos sutrikdymas, neteisėtas grožio injekcijas atlikęs asmuo gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės – jam gali būti skirti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; už tokius nusikaltimus gali būti baudžiami ir juridiniai asmenys.
Nukentėjus nuo nekvalifikuoto grožio specialisto, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą per vaspvt.gov.lt ir pateikti skundą. Ši tarnyba, gavusi skundą,  tikrina jame nurodytas aplinkybes ir už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla taiko administracinę atsakomybę.
Nukentėję nuo nekvalifikuotų grožio specialistų asmenys taip pat turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad pastarosios pradėtų baudžiamąjį procesą. Taigi jei nekompetentingas grožio specialistas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjęs nuo tokių paslaugų asmuo gali teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o jei to nepadarė, nukentėjusysis turi teisę savo pažeistas teises ginti ir atskiru civiliniu ieškiniu. Net jei nekokybiškas paslaugas suteikusio grožio specialisto atžvilgiu nebuvo pradėta baudžiamoji byla ar ji buvo nutraukta, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakingo asmens civiline tvarka. Pažymėtina, kad tokiais atvejais nukentėjęs asmuo gali reikalauti atlyginti ir neturtinę arba kitaip vadinamą moralinę žalą, jei dėl padaryto pažeidimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, tačiau neturtinę, kaip ir turtinę, žalą reikia įrodyti.
Žinoma, grožio specialistas ar jo darbdavys ir nukentėjusysis visada gali susitarti dėl savanoriško žalos atlyginimo – galima tartis tiek dėl atlygintinos žalos dydžio, būdo, kaip ji bus atlyginta, tiek dėl laikotarpio, per kurį ji bus atlyginta. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims numatyti bet kokias sutarties sąlygas, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. kurios įstatymų leidžiamos, įskaitant ir susitarimą dėl sutarties turinio konfidencialumo. Pasirašius sutartį dėl žalos atlyginimo, vėliau nukentėjusysis negali apsigalvoti ir kreiptis į teismą dėl didesnės sumos priteisimo, išskyrus tuos atvejus, kai buvo susitarta tik dėl dalies žalos atlyginimo.
Pažymėtina, jog sutartimi šalys negali apriboti nukentėjusiojo galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kai atlyginama ne visa patirta žala, kadangi tai draudžia įstatymai, juo labiau už tai negali būti numatomos baudos. Tokia sutarties nuostata būtų laikoma niekine bei negaliojančia, kadangi ji prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, o tai būtų pagrindas visą taikos sutartį pripažinti niekine bei negaliojančia.