LR Darbo kodeksas numato, jog teisė išeiti atostogų atsiranda, kai atsiranda teisė į bent vienos darbo dienos atostogas. Darbuotojui pradėjus dirbti, atostogos paprastai suteikiamos pastarajam nepertraukiamai išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, o „darbo metai‘ pradedami skaičiuoti nuo pirmosios darbuotojo darbo dienos ir nebūtinai sutampa su kalendoriniais metais. Tačiau įstatymai numato ir išimtis šiai taisyklei, kokie darbuotojai gali eiti atostogauti ir nesulaukę aukščiau nurodyto termino, t.y. nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams:

·      nėščios moterys prieš ar po nėštumo ir gimdymo atostogas;

·      tėvai, kai moteris nėščia, moters nėštumo gimdymo atostogų metu, prieš ar po tėvystės atostogų;

·      jei darbovietėje yra numatytos bei taikomos vasaros atostogos;

·      mokyklų pedagogai vasaros metu.

Praėjus aukščiau nurodytam 6 mėnesių nepertraukiamo darbo laikotarpiui, kurį būtų galima pavadinti privalomu minimaliai išdirbti laikotarpiu iki pirmųjų atostogų suteikimo dienos, kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, jei tokia darbovietėje numatyta, priešingu atveju – pagal darbuotojo pageidavimą.

Kam priklauso daugiau kasmetinių atostogų?

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, jog kasmetinių atostogų trukmė yra skaičiuojama darbo dienomis ir švenčių dienos į šį laikotarpį nėra įtraukiamos. Bendra minimali teisės aktais darbuotojams garantuojama kasmetinių atostogų trukmė yra  20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės kasmetinės atostogos. Tačiau teisės aktuose yra numatytos ir ilgesnės kasmetinės atostogos šiems asmenims:

·       25 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę, kasmetinės atostogos suteikiamos dirbantiems asmenims iki 18 metų, darbuotojams,  vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojams su negalia. 

·       41 darbo dienos, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 50 darbo dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę, kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

·       Ilgesnės kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti.

·       Taip pat ilgesnės trukmės atostogas gali nustatyti darbo ir kolektyvinės sutartys, todėl darbuotojams reikėtų pasidomėti, ar darbdavys taiko savo praktikoje kolektyvines darbo sutartis.

·       Išskirtinės teisės taikomos ir kai kuriems tėvams: darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Kas nutinka darbuotojui nespėjus per darbo metus išnaudoti visų tais metais jam tenkančių kasmetinių atostogų dienų?

Tokiu atveju teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis neprarandama, bet jos perkeliamos į kitus darbo metus, tačiau tai negali tęstis be pabaigos: teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, o tai geriausia paaiškinti pateikiant pavyzdį: darbuotojas įdarbintas 2024-01-01 d., teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal bendrąsias taisykles atsiranda praėjus pusei metų, t.y. nuo 2024-07-01 d., vadinasi jei darbuotojas nepasinaudoja teise išeiti kasmetinių atostogų po 2024-07-01 d., teisė pasinaudoti šiomis atostogomis prarandama 2027-12-31 d.

Tačiau įstatymas ir čia numato išimtis: jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.

Pažymėtina ir tai, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžia įstatymai, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, t.y. kai nutraukiama darbo sutartis Darbo kodekse numatytais atvejais. Vadinasi jei darbuotojas ilgą laiką dirba toje pačioje įmonėje ir neina kasmetinių atostogų, suėjus įstatyme numatytiems terminams, kasmetinių atostogų dienos tiesiog prarandamos.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

Darbo kodekse numatyta, jog bent viena iš kasmetinių atostogų dalių per darbo metus negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę. Kasmetinių atostogų trukmės bei laiko pasirinkimas priklauso išimtinai darbuotojui, išskyrus atvejus, kai darbdavys yra numatęs kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, vadinasi darbdavys privalo išleisti darbuotoją atostogauti ne trumpesniam nei 10 arba 12 darbo dienų atostogų laikotarpiui bent kartą per darbo metus.

Iš esmės kasmetinių atostogų suteikimas – yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo klausimas, kuomet reikia suderinti iš esmės skirtingus šalių interesus: darbuotojo pageidavimą atostogauti jam tinkamiausiu laiku bei trukme bei darbdavio poreikį užtikrinti nesutrikdytą darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų darbdavio veiklos efektyvumas. Čia reikėtų pažymėti, jog vienašališkai spręsti dėl kasmetinių atostogų suteikimo laiko bei trukmės, taip pat atostogų suteikimo tvarkos darbdavys negali, todėl bet kokiu atvejų šalys yra įpareigotos pasiekti susitarimą, kada ir kiek laiko konkretus darbuotojas atostogaus, tačiau darbdavys atitinkamoje tvarkoje vis tik gali numatyti atvejus bei darbovietėje taikomus metodus kasmetinėms atostogoms suteikti, su kuriais darbuotojas turi būti supažindinimas ir tokiu atveju šios tvarkos darbuotojas privalo laikytis, net jei tai kertasi su jo pageidaujamu atostogauti laiku ar trukme. 

Atostogų tvarkos numatymas yra naudingas darbdaviui ne tik siekiant išvengti ginčų dėl atostogaujančių darbuotojų pavadavimo, veiklos nepertraukiamumo užtikrinimo, bet ir tais atvejais, kai darbuotojai, piktnaudžiaudami savo teise, nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai.

Atostogos avansu

Teisės aktai numato darbuotojui teisę išeiti kasmetinių atostogų išdirbus bent pusę darbo metų, bet ką daryti, jei darbuotojas nori atostogauti anksčiau, t.y. „avansu“ arba nesuėjus 6 mėnesių nepertraukiamo darbo terminui? Tokiu atveju darbuotojas turėtų suprasti, kad pasinaudoti avansinėmis atostogomis jis gali tik jei darbdavys geranoriškai su tuo sutiks, t. y.  šalys dėl to susitars. Darbdavys neturi prievolės išleisti asmens atostogų avansu, išskyrus aukščiau nurodytas teisės aktų išimtis. Jeigu darbuotojo atostogos avansu darbdavio veiklos netrikdo ir darbdavys nusiteikęs geranoriškai, darbuotojas galėtų gauti atostogas avansu, tačiau šių atostogų trukmė būtų įskaičiuota į bendrą darbuotojui tenkančią kasmetinių atostogų trukmę per darbo metus, t.y. darbdavys neprivalo suteikti daugiau kasmetinių atostogų nei numato teisės aktai konkretaus darbuotojo atžvilgiu. 

Atsakant į skaitytojo klausimą, reikėtų pažymėti, jog darbuotojas gali reikalauti kasmetinių atostogų, išdirbęs bent 6 mėnesius, tačiau galima su darbdaviu geranoriškai susitarti ir dėl atostogų avansu. Kada eiti atostogauti iš esmės renkasi darbuotojas, bet darbdavys gali turėti kasmetinių atostogų tvarką, su kuria darbuotojas privalo būti supažindintas ir tuomet bus taikomi kasmetinių atostogų tvarkoje numatyti reikalavimai. Na, o jei darbuotojas nepasinaudoja visomis sukauptomis atostogomis per darbo metus, šios nepanaudotos kasmetinių atostogų darbo dienos perkeliamos į kitus darbo metus ir toks perkėlimas gali būti taikomas trejus darbo metus, po kurių nepanaudotos atostogos pradingsta, tačiau galimos aukščiau nurodytos įstatymo išimtys.