Klausytojo klausimas: Socialiniuose tinkluose pamačiau pranešimą, kad kažkokia moteris siūlo įvairias prekes. Tačiau jos profilis yra netikras, nes ji naudoja mano nuotrauką. Kas slepiasi po šiuo profiliu, aš nežinau, bet jaučiu, kad greitai galiu turėti nemalonumų. Ar yra galimybė nustatyti aferistę ir ją nubausti? Atsako advokato padėjėja Daumantė Hinz, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė
Asmens atvaizdas yra teisės saugomas objektas. Pažeidus šią teisę, tuo pačiu metu gali būti pažeidžiamos ir kitos asmens teisės – garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas ar jo slaptumas.
Duotuoju atveju pirmiausiai reikėtų kreiptis į socialinių tinklų administratorių, kad pastarasis kaip įmanoma greičiau užblokuotų tiesos neatitinkantį profilį su neteisėtai pasisavinta nuotrauka.
Fizinį asmenį individualizuoja jo veidas, todėl būtent žmogaus veidas ir yra saugomas. Privačių asmenų atvaizdas gali būti naudojamas tik esant jų sutikimui: sutikimas būtinas, išskyrus atvejus, kai fotografuojama viešoje vietoje. Tiesa, asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo: jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma. Asmens sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (kai sutikimas aiškus iš asmens elgesio), tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ir panašiai.
Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti dėl neteisėto nuotraukos (ar kitaip užfiksuoto atvaizdo) išplatinimo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 str.). Kiekvienu atveju, neturtinės žalos faktą reikėtų įrodyti. Neturtinė žala gali pasireikšti fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, pablogėjusia reputacija, pažeminimu ir pan.
Klausytoja duotuoju atveju nurodė, jog nenustatytas asmuo juos nuotrauką naudoja siūlydama prekes žmonėms, todėl natūralu, jog šioje situacijoje tikrai yra nemaža tikimybė pažeminti klausytojos garbę bei orumą, taip pat pažeistas privataus asmens gyvenimo neliečiamumas, naudojant tiesos neatitrinkančią informaciją bei sukuriant įspūdį, jog būtent mūsų klausytoja užsiima melagingame profilyje nurodyta veikla. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį,
jog teismų praktikoje dėl neteisėto nuotraukos publikavimo atsiradusi neturtinė žala atlyginama tik tokiais atvejais, kai ji nėra mažareikšmė ar smulkmeniška, taip pat veiksniai, sukeliantys neturtinę žalą, turi būti pakankamai intensyvūs, taip pat yra atsižvelgiama ir į šių veiksnių trukmę bei pažeistų vertybių pobūdį, vadinasi, neteisėtai sukurtas tiesos neatitinkantis profilis turėtų nuolatos tam tikrą laiką skelbti informaciją bei sukelti padarinius klausytojai.
Asmuo, dėl nuotraukos paviešinimo patyręs turtinės žalos, gali prašyti ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau patirtus nuostolius reikėtų įrodyti. Turtinė žala gali pasireikšti prarastu darbu ar panašiai, taigi jei klausytoja dėl melagingo profilio patirtų realių finansinių nuostolių, ji įgautų teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakingo asmens.
Atkreiptinas dėmesys, jog neteisėtas asmens atvaizdo naudojimas ar viešinimas tam tikrais atvejais gali reikšti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę: jei asmuo neteisėtai renka informaciją apie asmens privatų gyvenimą, tai yra fotografuoja asmenį jo privačioje erdvėje, stebi ar įrengia stebėjimo kameras; arba jei asmens nuotrauka yra naudojama pabrėžiant tam tikras asmens ypatybes, siekiant sukurstyti neapykantą ar diskriminaciją tokiais pagrindais kaip rasė, religija, pažiūros, lytis ir panašiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str.).
Šiais atvejais, asmuo gali pateikti prašymą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl baudžiamojo proceso pradėjimo nurodant, kokios teisės buvo pažeistos bei pateikiant tai pagrindžiančią informaciją – duotuoju atveju, netikro asmens profilio nuotrauką su profilyje esančia informacija. Mūsų klausytojos atveju nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti, bet prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą pateikimas teisėsaugos įstaigoms padėtų lengviau identifikuoti neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį, o surinkta informacija galėtų būti panaudota civilinėje byloje prieš tokį asmenį, net jei ikiteisminis tyrimas ir nebūtų pradėtas.
Pažymėtina, jog teisei į atvaizdą nėra taikoma ieškinio senatis – tai reiškia, jog ši teisė gali būti ginama ir mirus fiziniam asmeniui, kurio teisė buvo pažeista (tokiu atveju šią teisę gali ginti įpėdiniai, šeimos nariai).
Gairės
Be asmens sutikimo negalima viešinti bei platinti asmens nuotraukų, o jei tai yra padaroma, tuo pačiu metu gali būti pažeidžiamos ir kitos asmens teisės – garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas ar jo slaptumas.
Asmeniui, sužinojus apie jo teisės į asmens atvaizdą pažeidimą socialiniuose tinkluose, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į socialinių tinklų administratorių, kad tokia neteisėta veikla būtų kuo greičiau sustabdyta; rekomenduojama padaryti tokio socialinio profilio išrašą – fotonuotrauką, su jame esančia informacija.
Net jei už tokio pobūdžio veiksmus nekiltų baudžiamoji atsakomybė, rekomenduoja kreiptis į teisėsaugos įstaigas, pateikiant prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad būtų identifikuotas neteisėtus veiksmus padaręs asmuo.
Jei teisėsaugos institucijoms pavyksta nustatyti asmens teisės į atvaizdą pažeidimą padariusį asmenį, iš jo galima reikalauti neturtinės arba turtinės, jei tokia buvo patirta, žalos atlyginimo, teikiant civilinį ieškinį.
Kiekvienu atveju, neturtinės žalos faktą reikėtų įrodyti. Neturtinė žala gali pasireikšti fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, pablogėjusia reputacija, pažeminimu ir pan.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog teismų praktikoje dėl neteisėto nuotraukos publikavimo atsiradusi neturtinė žala atlyginama tik tokiais atvejais, kai ji nėra mažareikšmė ar smulkmeniška, taip pat veiksniai, sukeliantys neturtinę žalą, turi būti pakankamai intensyvūs, taip pat yra atsižvelgiama ir į šių veiksnių trukmę bei pažeistų vertybių pobūdį.
Asmuo, dėl nuotraukos paviešinimo patyręs turtinės žalos, gali prašyti ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau patirtus nuostolius reikėtų įrodyti.