Pagrindiniai GPM pakeitimai, aktualūs individualiai dirbantiems

VMI skelbia, jog vienas esminių mokestinių pokyčių nuo 2025 metų sausio 1 dienos, kurį atliko įstatymų leidėjas, yra tas, jog nuo 2025-01-01 patvirtinta naujo dydžio minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu siekia 1 038 Eur (2024 metais ji siekė 924 Eur prieš mokesčius) bei minimalus valandinis atlygis, kuris šiuo metu siekia 6,35 Eur (2024 metais – 5,65 Eur prieš mokesčius). Taigi, Vyriausybės nutarimu, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga padidėjo 114 eurų, o minimalus valandinis atlygis — 70 euro centų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai neturi nieko bendro su individualiai dirbančiais, bet svarbu tai, jog vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) taikomas 2025 metais socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 2 108,88 Eur, o tai reiškia, kad tiek valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD), tiek privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos per metus gali būti mokamos nuo sumos ne didesnės nei 43 VDU, t.y. 90 681,84 Eur. Vadinasi, didesnę nei 43 VDU sumą uždirbantiems individualiai dirbantiems asmenims mokesčius valstybiniam socialiniam draudimui reikės mokėti tik nuo šio dydžio sumos, net jei individualiai dirbantis asmuo gautų daugiau pajamų per 2025 metus, t. y. keičiasi įmokų už socialinį draudimą “lubos”, kurios yra didesnės nei 2024 metais. 

Savarankiškai dirbantiems asmenims vieno mėnesio PSD įmokos dydis nuo 2025 metų sausio 1 dienos didinamas iki 72,45 Eur. Reikėtų pažymėti, kad šios įmokos bus įskaitomos į už visus 2025 metus mokėtinus mokesčius už valstybinį socialinį draudimą. Tai reiškia, kad pasibaigus 2025 metams, individualiai dirbantiesiems reikės valstybei sumokėti skirtumą tarp mokėtinos socialinio draudimo įmokos nuo už metus gautų apmokestinamųjų pajamų bei jau per metus kas mėnesį sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Šias kas mėnesį mokėtinas įmokas asmenims privaloma mokėti, jei asmuo nori būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. tik tokias mėnesines įmokas mokančiam asmeniui priklauso nemokamos valstybinio gydymo paslaugos, o išimtis daroma tik asmenims, nurodytiems LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d.:

• moterims, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančioms moterims nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo;
• vienam iš tėvų (įtėvių), auginančiam vaiką iki 8 metų, vienam iš globėjų, šeimoje globojančiam vaiką iki 8 metų, taip pat vienam iš tėvų (įtėvių), auginančiam du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienam iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojančiam (besirūpinančiam) dviem ir daugiau nepilnamečių vaikų;
• LR aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, bei mokiniams (įskaitant pilnamečius asmenis), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas;
• vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, neįgaliojo aprūpintojui, slaugančiam ar nuolat prižiūrinčiam namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.;
• asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintiems neįgaliaisiais;
• asmenims, sergantiems visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;
• asmenims, atliekantiems savanorišką praktiką Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka ir kt.

Aukščiau nurodyti asmenys, net jei jie užsiima individualia veikla, yra draudžiami privalomuoju valstybiniu draudimu valstybės lėšomis ir jiems mokėti privalomųjų socialinio draudimo mėnesinių įmokų nereikia, bet tam reikia pateikti prašymą https://www.spis.lt tinklalapyje.

Aktualūs PVM įstatymo pakeitimai

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nurodo, jog asmeniui nereikia registruotis PVM mokėtoju, jeigu bendra asmens pajamų suma, vykdant ekonominę veiklą už šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per metus, t.y. per paskutinius 12 mėnesių, neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas.

Nuo 2025 metų įstatymų leidėjas įvedė palengvinimą asmenims, vykdantiems veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse – įvestas smulkiojo verslo schemų (toliau – SVS) kitose valstybėse narėse taikymas, kuriuo gali pasinaudoti LR apmokestinamasis fizinis ar juridinis asmuo, siekiantis taikyti atleidimą nuo PVM mokėjimo vienoje ar daugiau valstybių narių, kuriose vykdo veiklą, išskyrus Lietuvą. Taigi sukurta galimybė LR mokesčius mokantiems ir kitose ES šalyse veiklą vykdantiems asmenims nemokėti PVM mokesčio kitose valstybėse narėse, t.y. pasinaudoti SVS išimtimi, jei atitinkamos šios sąlygos:

• asmens verslo įsteigimo vieta turi būti Lietuvoje ir asmuo turi neturėti nuolatinio padalinio kitoje ES narėje;
• asmens metinė apyvarta ES per praėjusius kalendorinius metus neturi viršyti 100 000 eurų be PVM ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais;
• apmokestinamasis asmuo neturi būti registruotas specialioje importo schemoje (IOSS), skirtoje nuotolinei prekybai prekėmis, importuojamoms iš trečiųjų šalių / teritorijų.

Jei asmuo vykdo veiklą ne tik LR ir nori pasinaudoti SVS lengvata, VMI reikia pateikti prašymą, o sprendimas dėl įregistravimo SVS kitose ES šalyse naudotoju priimamas per 35 darbo dienas. Daugiau informacijos galite rasti vmi.lt tinklalapyje. 

Taigi šis pokytis yra labai reikšmingas ir individualią veiklą vykdantiems asmenims, jei šie veiklą vykdo ne tik LR, kadangi asmenys gali gauti daugiau pajamų, nemokėdami PVM mokesčio kitose valstybėse narėse, tik reikėtų atkreipti dėmesį, jog pajamos už konkrečios ES šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas turėtų neviršyti toje šalyje nustatytos PVM registracijos ribos, pavyzdžiui, Lietuvoje tai yra 45 000 eurų, Latvijoje 50 000 eurų ir pan. 

Ko laukti vykdantiems individualią veiklą 2025 metais?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. naujai įregistruotos įmonės ir fiziniai asmenys, pradedantys vykdyti

individualią veiklą, turi nurodyti kodus pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) 2.1 redakciją, kurią galite rasti adresu: https://osp.stat.gov.lt/evrk2.1, t.y. įstatymų leidėjas pakeitė EVRK kodus ekonominę veiklą vykdantiems asmenims.

Šiuo metu atsakingos LR institucijos vykdo reikalingus pakeitimus tam, kad būtų pritaikytas atnaujintų EVRK kodų priskyrimas ir jau veiklą vykdantiems asmenims, o kai šie darbai bus baigti, kiekvienas individualią veiklą vykdantis asmuo bus apie tai informuotas “Mano VMI” nurodytais kontaktais.  

Atsakant į skaitytojo klausimą, reikėtų pažymėti, kad 2025 metais buvo atlikta nemažai pakeitimų, kurie yra aktualūs individualią veiklą vykdantiems asmenims: padidinta minimali mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka, kurios gali kas mėnesį nemokėti LR įstatymuose nurodyti asmenys, individualiai dirbantiems asmenims suteikta galimybė gauti daugiau pajamų, nemokant už jas PVM mokesčio, padidinus privalomojo PVM mokesčio mokėtojo registracijos ribą už gautas pajamas ES, t.y. jei individualiai dirbantis asmuo nėra PVM mokėtojas, 2025 metais jis gali išlikti ne PVM mokėtoju net gaudamas daugiau pajamų, jei tos pajamos gautos ne už LR vykdomą veiklą ir atlikti kiti tekste minėti pakeitimai.