Šių metų pradžioje, kaip ir kiekvienais metais, buvo paskelbti į privalomąją karo tarnybą šaukiamų asmenų sąrašai. Viešojoje erdvėje vėl girdisi diskusijų, ar yra sąlygų, kurioms esant asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos ar privalomoji karo tarnyba jiems atidedama?

Karo prievolė – tai konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o karo prievolininkų šaukimas (toliau – Šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.

Šauktinių amžius karo prievolei atlikti yra 18-23 metai (imtinai), tačiau jei asmenys raštu savarankiškai pareiškia norą atlikti karo prievolę, taikoma 18-38 metų amžiaus riba. Asmenys, kuriems karo prievolė buvo atidėta, šaukiami iki 26 metų (imtinai), o tarnybos trukmė – 9 mėnesiai. 

Atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, kurių amžius yra nuo 18 iki 60 metų, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių.

Kokie asmenys gali būti atleidžiami nuo karo prievolės ?

Įstatymas numato, kad nuo karo prievolės atlikimo atleidžiami: 

• neveiksnūs arba ribotai veiksnūs asmenys, 
• neįgalūs asmenys (kai nustatytas iki 55% darbingumo lygis), 
• asmenys Karinės medicinos ekspertizės komisijos pripažinti netinkamais privalomajai tarnybai atlikti, 
• dimisijos (atsargos) kariai, 
• pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys virš 60 metų amžiaus, išskyrus norą atlikti kitą tarnybą rezerve pareiškusius asmenis, 
• moterys, išskyrus tokį norą raštu pareiškusias ir/ar aukštojoje mokykloje baigusias medicinos, akušerijos ar slaugos studijų programas.

Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidedama šiems karo prievolininkams: 

• moksleiviams iki 21 metų amžiaus; 
• aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui; 
• Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams; teisėjams ir prokurorams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnus; 
• Valstybės saugumo departamento žvalgybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams; įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamajame procese; 
• atliekantiems bausmę, dėl kurios negali tarnauti ar atliekantiems laisvės atėmimo bausmę;
• vieniems auginantiems vaiką iki 3 metų, jei suteiktos vaiko priežiūros atostogos; 
• karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui;
• auginantiems du ir daugiau vaikų iki 3 metų; 
• nėščioms, pateikusioms tokią pažymą; 
• vieninteliam neįgalaus asmens globėjui ar ribotai veiksnaus asmens rūpintojui; 
• pastoracinį darbą dirbantiems religinėje bendruomenėje, kuri turi juridinio asmens teises Lietuvoje (pvz., kunigams); 
• asmenims, turintiems laikinųjų sveikatos sutrikimų (po patikros) – iki kol baigsis sutrikimai; 
• prievolininkams, kurie lieka nepašaukti pasibaigus Šaukimui, taip pat prievolininkams, kuriems atliekant privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams bei visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jei karo prievolininkas atliktų privalomąją tarnybą kitu metu.

Atkreiptinas dėmesys, jog net studentai negali būti atleidžiami nuo karo prievolės atlikimo, bet šiems karo prievolė gali būti atidėta: ši taisyklė taikoma moksleiviams iki 21 metų amžiaus ir aukštųjų mokyklų studentams, tačiau tik vieną kartą vienam studijų laikotarpiui. Ši išimtis taikoma besimokantiems pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje.

Kaip minėta aukščiau, turintiems šeimas šauktiniams reikėtų žinoti, jog karo prievolė gali būti atidedama nurodytais atvejais, tačiau tik laikinai, iki kol paaugs jų auginami vaikai. Svarbu ir tai, jog šios aplinkybės galioja ir nesusituokusiems karo prievolininkams.

Jei karys jau atlieka nuolatinę privalomąją karo tarnybą, nuo jos atleistas jis gali būti, jei netenka LR pilietybės arba pripažįstamas netinkamu nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės, taip pat kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos arba kai asmuo įgyja pagrindinį karinį parengtumą ir yra atrenkamas į profesinę karo tarnybą.

Gyvenimas užsienyje – nėra pateisinama priežastis išvengti tarnybos

Pažymėtina, jog gyvenimas užsienyje neatleidžia asmens nuo karo prievolės atlikimo, kadangi karo prievolės atlikimas yra konstitucinė piliečio pareiga. Jei asmuo yra išvykęs gyventi į užsienį daugiau kaip 6 mėnesiams, pastarasis privalo informuoti tarnybos padalinį (kurio kontaktų reikėtų ieškoti tinkalalapyje karys.lt pagal asmens gyvenamąją vietą) apie faktinę asmens gyvenamąją vietą užsienyje bei kitą informaciją ryšiams palaikyti.  Jeigu atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos užsienyje nėra deklaravęs, kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į karo prievolininko esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą.

Kaip minėta aukščiau, karo prievolė gali būti atidedama prievolininkams, kuriems atliekant privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams bei visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jei karo prievolininkas atliktų privalomąją tarnybą kitu metu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tokie atvejai turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kaip asmens ir (ar) šeimos pajamos, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, kokia konkreti žala būtų sukelta asmeniniams ar visuomeniniams interesams bei į kitas konkrečioje situacijoje svarbias aplinkybes. 

Pažymėtina, jog kreditorinių įsipareigojimų turėjimas pats savaime negali būti priežastimi atidėti privalomosios karo prievolės atlikimą, kadangi karo prievolininkui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus karo tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką. Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl turimų įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai tokiu atveju galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 straipsnis – sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms; 6.253 straipsnis – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės, tuo tarpu bendro pobūdžio teiginiai apie finansinius nuostolius negali būti pagrindu atidėti karo tarnybą.

Dirbantiems reikėtų žinotų, jog karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. Remiantis Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalimi, draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Privalomoji karo tarnyba negali būti atidėta vien dėl aplinkybių, jog asmuo dirba, kadangi privalomosios karo prievolės atlikimas nesudarys problemų asmeniui grįžti į tą pačią darbo vietą.

Kaip asmuo informuojamas apie prievolę atlikti karinę tarnybą ir kas gresia už šios prievolės nevykdymą?

Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios (dažniausiai iki einamųjų metų sausio 15 d.) paskelbiama per LR Krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones (https://kam.lt/ivykiai-ir-renginiai/) ir (ar) visuomenės informavimo priemones. 

Apie patekimą į Sąrašą asmenys turi prievolę domėtis patys, jei atitinka LR teisės aktuose šauktiniams keliamus reikalavimus. Asmenims, atliksiantiems tarnybą konkrečiame kariniame vienete, Šaukimo nurodymai siunčiami registruotu paštu, taip pat telefonu bei el. paštu.

Asmenys, patekę į einamųjų metų karo prievolininkų sąrašą, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui (toliau – Tarnybos padalinys) privalo pateikti reikalaujamus duomenis arba atvykti į Tarnybos padalinį, taip pat Sąraše nurodytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

Asmenims, vengiantiems atlikti karo prievolę, gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, jei pažeidimai kartojasi.  Sąrašo tikrinimas yra pačio asmens atsakomybė, todėl argumentai dėl galimai netinkamo asmens informavimo nebus pakankamas pagrindas atidėti privalomosios karo prievolės atlikimą ar išvengti atsakomybės dėl pilietinės pareigos nevykdymo netinkamo informavimo atveju.

Svarbi informacija nepilnamečiams

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, vadovaujantis LR Karo prievolės įstatymu, asmenys, sukakę 17 metų, kurie, jiems sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę,  privalo susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti, t.y. jeigu šiemet jaunuoliui sueina 17 metų, per vieną mėnesį nuo gimtadienio jis privalo užpildyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnybos anketą, kurią galima rasti karys.lt tinklalapyje. Tuomet elektroniniu būdu bus organizuojamas jo pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai. 

Jeigu jaunuolis neturi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti karinės tarnybos, jo medicininėje kortelėje bus pažymėta, kad jo sveikata patikrinta. Tuomet jis bus įtrauktas į šaukiamųjų sąrašą ir jo sveikata 2026 m. bus tikrinama Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijoje (atvykstant gyvai).

Jei jaunuolis bus pripažintas netinkamu karo tarnybai, toliau šaukimo procese nebedalyvaus. 2026 metais į karo prievolininkų sąrašus bus įtraukti visi jaunuoliai, baigiantys mokyklą, sulaukę 18 metų ir pripažinti neturintys sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti tarnybos.

Po šaukimo įstojusiems į aukštąją mokyklą tarnyba nebus atidedama.

Taigi apibendrinant yra svarbu pažymėti, jog tik išimtiniais atvejais asmenys gali būti atleidžiami nuo karo prievolės vykdymo arba toks jiems gali būti atidėtas: tam privalo egzistuoti rimtos priežastys, pagrįstos įrodymais, kai šauktinis yra studentas, turi šeimą ar darbą. Labai svarbu sekti informaciją ir kiekvienas asmuo turi būti aktyvus ir stebėti šauktinių sąraše paskelbtų asmenų pavardes, kurios atnaujinamos kiekvienais kalendoriniais metais ir skelbiamos viešai, net jei asmuo dar nėra sulaukęs pilanametystės.