Teisės aktuose nurodyta, jog parduodant naudotą automobilį, pardavėjas privalo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje aptarti parduodamo automobilio kokybę, t.y. pardavėjo garantija dėl perduodamo automobilio kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne, t.y. pirkėjui suteikiama garantija pagal įstatymą. Tai yra esminė pardavėjo pareiga pirkimo – pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

Teisės aktai taip pat nustato, jog parduodamų daiktų, tame tarpe ir automobilio kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus automobilio naudojimui. Pardavėjas gali išvengti atsakomybės už automobilio defektus tik tokiu atveju, jei automobilio pirkimo – pardavimo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie automobilio defektus. Taigi pardavėjas pagal automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir LR teisės aktus atsako už bet kokį naudoto automobilio kokybės neatitikimą, kuris egzistavo iki automobilio perdavimo pirkėjui momento, net jeigu toks defektas paaiškėja vėliau. Vienintelė galimybė pardavėjui išvengti atsakomybės dėl netinkamos parduodamo automobilio kokybės yra nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje visus jam žinomus automobilio defektus, nes kai defektai nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje, pirkėjas dėl tokių defektų negali reikšti pretenzijų pardavėjui.

Įstatymai suteikia tam tikras pareigas ir pirkėjui: pirkėjas privalo per protingą laiką po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti automobilio defektus, nenurodytus automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje bei jei apie tokius defektus pirkėjui nebuvo žinoma, pranešti apie tai pardavėjui ir nurodyti, kokie konkrečiai defektai pastebėti bei kaip tai įtakoja galimybę naudoti automobilį pagal tiesioginę jo paskirtį.

Taigi pardavėjas privalo perduoti pirkėjui automobilį, kurio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, todėl pardavėjas atsako už automobilio trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Laikoma, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį: taigi automobilio tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas, kurių pirkėjas neturėtų patirti įprastomis aplinkybėmis.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir teisės aktus atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto automobilio kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas automobilis buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo parduodamo automobilio kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju automobiliu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Taigi teisės aktai nurodo, jog parduodamas naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti ne tik pirkimo metu, bet ir kurį laiką po to, taip pat ir tai ar paaiškėjęs automobilio defektas gali būti vertinamas kaip natūralus automobilio nusidėvėjimas ir ar bet kuris vidutinis pirkėjas tokį nusidėvėjimą taip įvertintų.

Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės automobilio, bet jo trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos automobilio kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai reiškia, kad jeigu pardavėjas automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodo parduodamo naudoto automobilio trūkumus, laikoma, kad dėl tokių trūkumų pirkėjas reikšti pretenzijų pardavėjui nebegali, o išimtis taisyklei, jog automobilio trūkumai turi būti nurodyti jo pirkimo – pardavimo sutartyje, egzistuoja tuomet, kai tokie trūkumai yra tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėtų pastebėti. 

Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, taigi už parduodamo naudoto automobilio kokybę pirmiausiai yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, žinodamas parduodamo automobilio būklę ar savybes, kurios turi reikšmės sutarčiai sudaryti, t.y. turi įtakos pirkėjo apsisprendimui pirkti tokį automobilį arba tiek už jį mokėti, ir vykdydamas pareigą dėl automobilio kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir automobilio defektai paaiškėja po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tai tokie automobilio defektai gali būti laikomos paslėptais automobilio trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis automobiliu ar sumažina automobilio naudingumą: automobilį reikia remontuoti, dėl to mažėja jo vertė ar reikalinga atlikti veiksmus, kad galima būtų automobilį naudoti įprastai, pvz. reikia nuolat papildyti automobilį skysčiais dėl automobilio sistemos nesandarumo ir įprastai tokie veiksmai neatliekami.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę, kas reiškia kad net jei automobilis parduodamas pigiau nei rinkos vertė arba pats pardavėjas nežinojo apie automobilio defektus, už tokius po pirkimo paaiškėjusius defektus pardavėjui teks atsakyti: vienoje byloje teismas nurodė, jog, gindamasis nuo pareikšto ieškinio byloje, atsakovas (pardavėjas) nurodė, kad buvo sąžiningas ir atskleidė jam žinomus daikto kokybės trūkumus – pirkėjai nurodė, kad laša (bėga) aušinimo skystis, ir dėl šio trūkumo padarė 10 proc. nuolaidą, bet teismas nusprendė, kad pardavėjo nurodymas apie bėgantį aušinimo skystį yra nepakankamas, nes automobilis turėjo variklio defektą, todėl kyla pardavėjo atsakomybė. Teismas nustatė, kad šalys aptarė automobilio trūkumus dėl pavarų dėžės ir dėl išbėgančio aušinimo skysčio, tačiau byloje nustatyta, kad, pirkėjai įsigijus automobilį ir pristačius jį remontui dėl bėgančio aušinimo skysčio, paaiškėjo naujas trūkumas – variklio defektas, o pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu variklio defektai nebuvo aptarti, todėl pardavėjas yra atsakingas už tokį automobilio defektą, o pirkėjas gali reikalauti kompensacijos.

Pirkėjas, įsigijęs automobilį, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises, kreipdamasis į pardavėją bei pradėdamas bylą teisme. Teikiant reikalavimą pardavėjui, reikia atkreipti dėmesį į tai, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą ir ar trūkumai yra esminiai. Taigi jei parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės automobilį pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau automobilio defektai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, t.y. tik tokiu atveju pirkėjas gali nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti pardavėjo grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus. Kasacinis teismas, aiškindamas, kokie automobilio trūkumai gali būti esminiai ir kada galima dėl to nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, nurodė, jog nors apie dalį automobilio trūkumų pirkėjas buvo informuotas prieš sudarant sutartį (pvz., kad automobilis buvo remontuotas, sumontuotos kitų automobilių markių dalys, pakeistas jo originalus benzininis variklis į dyzelinį), dalis (tačiau ne visi) jų buvo akivaizdžiai matoma net neturint specialių žinių (pvz., neveikiantis stovėjimo stabdys, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, kėbulo korozija), vis dėlto esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo, kurie padarė išvadą, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti negalima, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama, o tinkamai parengta transporto priemonė apžiūrai turi būti pateikta iš naujo. Tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis, atlikus techninę apžiūrą netrukus po jo įsigijimo, pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir jo kokybės trūkumai buvo tokie, kad jį uždrausta eksploatuoti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai, ši aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovui sutarties sudarymo metu, nes automobilį jis pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau. Be sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo, pirkėjas gali reikalauti pardavėjo kompensuoti automobilio remontą pinigais arba reikalauti pardavėjo tokį remontą atlikti ir tai yra pirkėjo pasirinkimas, bet ne prievolė.

Taigi, atsakant į skaitytojo klausimą, pirmiausiai reikėtų žiūrėti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus duomenis ir ar ten pažymėti kokie nors automobilio defektai ar tokie defektai buvo akivaizdūs. Skaitytojas minėjo, jog automobilis prieš pirkimą buvo patikrintas pardavėjo servise ir gedimų nebuvo rasta. Tokiu atveju, kai po trumpo naudojimo laiko paaiškėja automobilio defektai ir jie yra esminiai, t.y. dėl jų automobilio naudojimas yra negalimas, apsunkintas ar brangus jo remontas, pirkėjui rekomenduojama kreiptis į automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje servisą ir padaryti detalią automobilio patikrą arba kreiptis į nepriklausomus automobilių ekspertus, kurie atlieka automobilio būklės įvertinimą. Gavus išvadą apie automobilio būklę bei tai, jog labiau tikėtina, kad esminiai automobilio trūkumai atsirado iki automobilio pirkimo, pirkėjas apie tai privalo informuoti pardavėją, pateikdamas naują serviso ar nepriklausomų ekspertų išvadą ir, jei pardavėjas nesutinka grąžinti pinigų ir pirkėjas to pageidauja, tuomet kreiptis į teismą dėl automobilio pirkimo – pardavimo nutraukimo, sumokėtų pinigų už automobilį grąžinimo bei kitų dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.